Čita di Kastelas (Città di Castello)
Miestą įkūrė umbrai, romėnai jį vadino Tifernum Tiberinum ("Tibro Tifernas") ar Civitas Tiberina. Netoliese Plinijus Jaunesnysis pasistatė villa in Tuscis, kurios griuvėsiai išliko Plinijo kalvoje. Miestas tikriausiai kariavo su etruskais.
550 m. Čita di Kastelas buvo sugriautas per Gotų karus Totilos įsakymu. Miestą aplink pilį atstatė vyskupas Floridas ir iš pradžių pavadino Castrum Felicitatis, o vėliau Civitas Castelli. Pagal frankų karaliaus Pipino Trumpojo dotacijas miestas 752 m. Kai miestas tapo laisvu miestu, jį valdė Viteli šeima, net kai Cezaris Bordžija padarė miestą pavaldesnį popiežiui.
Po to jį valdė įvairūs valdovai, tarp jų Pjeras Sakone Tarlati di Pjetramala, Areco vyskupo Gvido brolis, kuris pardavė miestą 1322 m. Gvidui Albertui de' Gvidi di Modiljanai. 1375 m. Čita di Kastelas su kitais miestais sukilo prieš popiežių. Kardinolas Robertas Ženevietis (vėliau antipopiežius Klemensas VII) bandė užimti miestą su bretonų samdiniais, bet nesėkmingai. Valdant popiežiui Martynui V 1420 m., miestą užėmė karo vadas Braccio da Montone. Vėliau Niccolò Vitelli, padedamas Florencijos ir Milano, tapo absoliučiu miesto valdovu. Antonijus da Sangalas Jaunesnysis sukūrė milžiniškus rūmus Viteli šeimai.
1474 m. popiežius Sikstas IV įsakė sūnėnui kardinolui Giuliano della Rovere (vėliau popiežius Julijus II) po nesėkmingų derybų apgulti miestą, bet Viteli šeima pasidavė tik sužinojusi, kad priešo armijos vadu tapo kunigaikštis Federico III da Montefeltro. Po to Viteli kelerius metus nesėkmingai bandė atgauti miestą.
XX a. pabaigoje miestas smarkiai išsiplėtė į San Džiustino pusę.
Žemėlapis - Čita di Kastelas (Città di Castello)
Žemėlapis
Šalis - Italija
Italijos vėliava |
Italija apima bato (aulinuko) formos Apeninų pusiasalį ir dvi dideles salas Viduržemio jūroje: Sardiniją ir Siciliją bei daug mažesnių (tarp jų žymesnės – Elbos, Kaprio salos).
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
EUR | Euras (Euro) | € | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
IT | Italų kalba (Italian language) |
CA | Katalonų kalba (Catalan language) |
CO | Korsikiečių kalba (Corsican language) |
FR | Prancūzų kalba (French language) |
SC | Sardų kalba (Sardinian language) |
SL | Slovėnų kalba (Slovene language) |
DE | Vokiečių kalba (German language) |